užkirsti

užkirsti
1 užkir̃sti, ùžkerta, užkir̃to 1. tr. kirviu ar kuo kitu padaryti, užpjauti rantį, ženklą: Negilioji užkarta arba užkirtimas toje pusėje, kur numatoma versti medis, esti užkertama taip Šauk. Su dalgiu užkirsk ribą ant pievos J. Užkir̃sk karbą, iki kol pjausi Skr. Užkir̃sk tą kreivą pušį, mes tuoj ateisim su pjūklu Čk. 2. refl. tr. SD441, N kertant susižeisti: Arklys užsikerta sau kulkštenus su pasagais J. 3. tr. kertant užversti, uždaryti; užstoti: Girios kelius medžiais užkertu, užleidžiu R366. Ažukertu kelią SD438. | prk.: Net paprasta akimi galima buvo matyti priešakyje milžiniškus kalnus, kurie užkerta kelią . Lapuočiai gaisro metu užkerta kelią toliau plėstis ugniai sp. Žilvinas neširsta, mąsto neramus, – kuo būdu užkirsti kelią į namus S.Nėr. Aš toks žmogus, kad niekam kelio neužkertu Ašb. Gera motė vyrui kelį daro, pikta motė vyrui kelį užkerta S.Dauk. Kad tu būtum, bernužėli, akmeniu pavirtęs, tik ne man gi, jaunuolėlei, kelelį užkirtęs! LTR(Pnd). O, kokia dabar gadynė virto, kad mūs puikybė kelius užkirto JV983. | Tarybų Sąjunga nuosekliai ir nenukrypstamai vykdo politiką – užkirsti kelią karui ir išsaugoti taiką tarp tautų (sov.) sp. Dvasiškija griebėsi priemonių socializmui kelią užkirsti (sov.) . Mokslas užkirto kelią prietaringiems gandams (sov.) . | refl. tr., intr.: Užsikirtus jūros keliams, sutriko prekyba . | prk.: Dažnai netyčia užsikertame kelią vieni kitiems . 4. tr. prk. nuvarginti iki bejėgiškumo (rankas, kojas...): Sėskis, blauzdas užkirs bestoviant Šts. 5. tr. prk. pradėti: Užkirtau dvi dešimti ketvirtus metus amžiaus J. 6. tr. negyvai užgelti; užmušti (kertant): Arklius užpuolė gybelis varmų, tai maniau, kad užkirs Pns. | Užkirtaũ aš jį Zt. 7. tr. dalgiu pjaunant, rasti: O ir užkirtau aukso žiedelį devintoj pradalgėlėj (d.) Vr. 8. refl. kertant užeiti priekin: Jei daug pjovėjų, tai dvi pirma užsìkerta, o dvi paskui Vlk. 9. refl. slidžiu keliu važiuojant, pasilaikyti pasagomis: Pakrašty daugiau sniego – arklys labiau užsìkerta Slm. 10. tr., intr. staiga truktelti meškerę: Žuvaujant reik mokėt užkirst Plv. Užkirstas šelvis galvotrūkčiais metasi į dugną . Užkirstą žuvį lengviau nuvarginti ir iš vandens išvesti tik didesniu kabliuku . 11. tr. smarkiai uždaryti, užtrenkti: Užkir̃sk duris: langas atidarytas – negerai Trgn. Smarkiai ažkirsk duris, be atsidaro Dgl. | refl.: O jeigu tau užsikir̃s (užsitrenks) durys, galėsi sėdėt te atsisėdęs, kol kas tave išleis Jrb. 12. intr., tr. smarkiai suduoti, surėžti kuo: Ažukirstas per uodegą, kaip vaikelis šauksi A.Strazd. Kurmonas užkirto botagu arklius ir nuvažiavo . Pamažu, neužkir̃sk par akis! Trg. Nė kirste neužkirtáu, kaip stimbirys ir nulėkė šalin Vvr. Ažukertu arklį SD427. | refl. intr., tr.: Užsikirsk šiandieną disciplina, kiek sau nori P. Pasilaužiau rykštelę, užsikirtau žirgelį į uošvio dvarą Krn. 13. intr., tr. prk. užvalgyti: Užkir̃to gerai, dabar ir nebenori valgyti Vvr. Kad užkirtaũ, tai bent sotus būsiu Kvr. Nuėję lašinių užkirtom Ps. | refl.: Prisėdam, užsikertam ir vėl valiai dirbti Ds. 14. tr., intr. prk. nutraukti kito kalbą, įsikišant savo kalba; aštriai pasakyti: Vilkas (pavardė) vėl užkerta jam kalbą I.Simon. Tu neturėk mados ažkir̃st žodžio Ut. Man ana neleidžia ir išsižiot, tuoj užkerta žodžius Užp. Aš užvedžiau (pradėjau dainuoti) „rugelį“, o ji man „lineliu“ užkirto Alk. Kas kiek, tuo ir užkerta su žodžiu Gs. Jam reik užkirst gerų klausymų, mažu nutiltų Alk. Tu užkerti man tokį žodį, kad man tik per širdį nueina Ds. 15. tr. prk. pabrėžti (žodį): Užkir̃skiat kas žodį kalbėdami (neskubėkit) Krtn. Tarė, užkirsdamas paskutinį žodį V.Kudir. 16. tr. prk. staiga sulaikyti kokį veiksmą: Kalbą jai užkir̃to nuo tos ligos (nebegali kalbėti) Vrn. Užkir̃to dūką – ir kap negyva (apalpo) Vrn. Lyg kvapą užkerta Rmš. 17. refl. užkliūti, užsilaikyti, staiga nustoti veikti, sutrikti: Prieš tiltą kažin kaip ratai užsikirto, arklys nebeišveža Šmn. Daiktais užsikerta žemės (važiuojant rogėmis) Lp. Stačių gaktų ragės užsikerta, anas sniegas sutūra Krš. Kitur vėl užsikerta mašina, ir negaliu jos užvesti Šlč. Kai kada ima ir užsikerta – negali užrakinti Alk. | prk.: Jis užsikerta kalbėdamas . Čia žmogui užsikirto balsas, rodos, ašaros jį užbėgo V.Kudir. Kai katras žodis ima ir užsìkerta Alk. Užsikerta razumas, nieko nebeatmena Brž. Jam visada šnekta užsìkerta, kap supyksta ar susigėsta Gs. Jos akys patvino ašaromis, jos balsas užsikirto ir nutrūko I.Simon. Agutė užsikirto, norėjo kažin ką atsakyti, bet tik dar labiau išplėtė savo ir taip dideles dailias akis A.Vien. Būtų viskam tikęs vyras, tik užsikerta kalboj Srv. Kai kalbą, tai jis vis užsikerta Jnšk. Mergšė kalba užsikirsdama .
užsìkertančiai adv.: Darbas užsikertančiai ir nelygiai vyko .
18. intr. prk. užsispirti, pasiryžti: Buvau užkirtusi eiti į turgų, bet susirgau Šts. | refl.: Aš... visiškai nesuprantu, kodėl tas mano vaikas taip baisiai užsikirto tavo Anės. Kad ji bent graži būtų! I.Simon. Užsikirto jis savy I.Simon. Užsikirtęs stovėjo ant aprinktos sykį vietos V.Kudir. Palangiškiai užsikir̃to, kad nepasiduos Tiškevyčiai Dr. Jis kad užsikir̃s savo tvirtinti, nieko nepadarysi Jnšk. Jis užsikir̃tęs žmogus, pas jį nieko negausi Kb. Jis labai užsikir̃tęs – jau kad ką, tai nenusileis Alk. Tai kad užsikir̃to, negali nė atsikratyt! Kt. Toks da vaikas, ir jau, matai, kaip žino užsikirst Ds. 19. refl. užsidėti (apie ledą): Jau pirmiej ledai an balų, klanelių užsikir̃to Rod. Kap an upių pirmaledžiai žuskirs, tada tu šlauniu važinėsi Rod. 20. intr. prk. pajėgti, galėti, įkabinti: Jojo, kaip arklys užkerta Jrk118. Jis apie ugnį tris kartus apjojęs, ką arklys tik užkirto BsMtII213.
◊ kaĩp kirviù užkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakyta – kaip kirviu užkirsta LTR(Grk).
\ kirsti; antkirsti; apkirsti; atkirsti; įkirsti; iškirsti; paiškirsti; nukirsti; panukirsti; pakirsti; parkirsti; perkirsti; piekirsti; prakirsti; prikirsti; sukirsti; užkirsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • užkirsti — užkir̃sti vksm. Ùžkerta mẽdį tojè viẽtoje, kur pjaũs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užkirstinis — užkirstìnis, ė adj. (2) tašytinis su staigiais linkimais: Užkirstinės ragės buvo ištašytos iš kumpo medžio, ne lenktinės Šts. Užkirstinių ragių gaktos kliūna į duobę, į sniegą, o riestinių galai nekliūna Ggr. Užkirstinės ragės yr staigiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškirsti — 1 iškir̃sti, ìškerta, iškir̃to 1. tr. nukirsti: Iškirsčiau klevelį ir aržuolėlį, grindyčiau tiltelį per Nemunėlį (d.) Smn. Iškirsk, sūneli, tą putinėlį Vlk. Aš tą dagį iškirsiu, per tvorelę išmesiu Klvr. iškirstinaĩ adv.: Visus storus ąžuolus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • uždrožti — 1. tr. užpjauti, užsmailinti: Su peiliu uždrožk J. Kam taip stačiai žvikę uždrožei, nebelįs Paį. 2. intr. užduoti, užkirsti, sušerti: Uždrožk arkliui botagu Vv. Uždrožė botagu par kojas Pbs. Buvo dar keli paleistuviai, ir tie, kai juos ponas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • uždėti — uždėti, ùždeda, uždėjo 1. tr. SD164, R pastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo Prl. Uždėti tiek aukštai šiaudai nelengva Jnšk. Uždėk ant ėdžių šieno doklą Ėr. Išeidamas dar arkliams uždėk [pašaro] Up. Da uždėk malkų, tegul dega… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užgriežti — užgriežti, užgriẽžti, ia, ùžgriežė 1. tr. užpjauti: Užgriežk su peiliu ant medžio J. 2. tr. griežiniams pasidaryti: Vaikas riebus, rankaitės net ùžgriežtos Vlk. | refl.: Žiūrėk, kaip pasitaisė vaikas, jo ir rankytės užsigriežia po biškį Sdb. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkapinėti — 1 užkapinėti intr. tarpais užkirsti po truputį: Nenori žmoguo užkapinėti (užkirsti žodžiu) Grg. kapinėti; apkapinėti; iškapinėti; nukapinėti; pakapinėti; prikapinėti; sukapinėti; užkapinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užmauti — 1. tr. ką ant ko užtraukti, užsmaukti, uždėti: Uždemi, užmauju kirvį, kūjį ant koto SD169. Užvalkalą užmauti N. Ratą užmauti N. Kaukę užmauti BŽ158. Pirštinę ant rankos užmauk J. Jis tuojau suras virvutę avelei ant kaklo užmauti P.Cvir. Nekalbėsi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkirsti — 1 antkir̃sti, añtkerta, antkir̃to (ž.) 1. tr. dalgiu kertant (pjaunant), rasti: Rasi antkirsi aukso žiedelį dešimtoje pradalgėje TDrVII16. 2. tr. kišti ant ko nors: Stovi, nosį antkir̃tusys (antkišusys), veizas, ką aš dirbu Šts. 3. intr. bėgant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkirsti — 1 apkir̃sti, àpkerta, apkir̃to 1. tr. apkapoti aplinkui: Medį apkir̃to aplink, ir nudžiūvo Prn. Nedaug apkirtaũ, bus sunku nupjauti Ktk. Vėjas iškela àpkirstą (apkapotomis šaknimis) eglę, išrauna laukan Šts. Akmenį apkir̃sti KI190. 2. tr. šiek …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”